Ak, išleistuvių diena. Šeimos vakarėliai. Mokinių apdovanojimai. Auksu išpuošti diplomai. Paparacų tėvai. Važiavimas limuzinu į ceremoniją. Visa tai - sunkaus darbo metų ir įdomių dalykų, kurie laukia po vidurinės mokyklos baigimo, šventė.

Palaukite, ką? Taip, pradinių mokyklų išleistuvės tampa vis populiaresnės nei bet kada anksčiau, jose švenčiami darželinukai. O mano mokykloje penktos klasės išleistuvės yra rimtas reikalas.

Tikrasis rimtas reikalas.

Tačiau kiek jaunas žmogus yra per jaunas išleistuvių šventei?

Nors penktos klasės mokytoja dirbu jau septynerius metus, praėjusiais metais pirmą kartą dirbau privačioje mokykloje ir pirmą kartą patyriau tokio masto išleistuvių ceremoniją. Man labiau patiko valandos trukmės šokių vakarėliai, kuriuos su mokiniais rengdavome valstybinėje mokykloje, kai paskutinę pamokų dieną kartu švęsdavome puikius metus.

Tai ypač pasakytina, kai likus kelioms savaitėms iki penktos klasės baigimo gavau trikdantį tėvų elektroninį laišką.

"Norėčiau sužinoti, ar (vardas išbrauktas) bus vienintelis vaikas, kuris išleistuvių dieną negaus apdovanojimo, nes ketinu jį apsaugoti nuo gėdos ir palankumo, kuris buvo rodomas visus metus, ir jo nebus išleistuvėse."

Apdovanojimai - tai dalis metų pabaigos šurmulio mano mokykloje ir sunkiausias dalykas, kurį tenka daryti visus metus. Iš 14 mokinių išrinkti penkis, kurie turi būti pakviesti prieš minią, atrodo, kad kitiems devyniems mokiniams bus sunku atsikvėpti. Vienintelis dalykas, skiriantis apdovanotus ir neapdovanotus mokinius, yra skustuvo ašmenų skirtumas tarp pažymių. Kažkas visada liks nuošalyje, ir akivaizdu, kad tėvai jaučia spaudimą.

Nusprendžiau neatsakyti į laišką, nes žinojau, kad kaltinimas buvo išsiųstas apimtas nerimo ir nepagrįstas. Minėtas berniukas iš tiesų gaus apdovanojimą, bet ne dėl to, kad jo motina primygtinai reikalavo, o dėl to, kad jo akademiniai pasiekimai to reikalavo.

Ceremonijos dieną šiam mokiniui ir dar keturiems mokiniams buvo pareikšta padėka, jie sulaukė plojimų ir pozavo bendroms nuotraukoms su naujais drabužiais. Žodžiu pasveikinau visus mokinius - nepaisant jų pasiekimų - su puikiais metais ir palinkėjau jiems sėkmės naujose mokyklose. Netgi sulaukiau piktos mamos atsiprašymo.

Pradinės mokyklos išleistuvės tęsiasi... ir aš taip pat

Tačiau artėjant dar vienų metų išleistuvėms jaučiuosi nejaukiai. Nenoriu nieko atimti iš savo dabartinės nuostabių ir puikių mokinių klasės, kurie ruošiasi išvykti į naujas mokyklas, bet manau, kad tokios išleistuvių šventės turėtų būti skirtos tik vidurinės mokyklos ir koledžo pabaigai. Galų gale, kai būdamas 11 metų jau važinėji limuzinu, ko dar laukti?Kaip papildyti tą šlovinimo matą ateityje, kai tokių pagyrimų jau sulaukta? Ar tai per daug, per anksti, ar pagirtinas būdas švęsti mūsų vaikus ir jų pasiekimus?

Nežinau teisingo atsakymo, bet man atėjo laikas atiduoti savo pasirinkimus šių metų apdovanojimams. Nesvarbu, kas bus apdovanotas, yra vienas dalykas, kurį visi padarysime dieną prieš išleistuves.

Šoksime taip, tarsi rytojaus nebūtų.